Už langų – balta žiema, kaustantis šaltis ir karantinas, tuo tarpu Dotnuvos slaugos namuose ant palangės vazonėlyje skaisčiai žydi tulpės. Tarsi pranašauja, kad pavasaris ir pandemijos pabaiga ne už kalnų.

„Mūsų gyventojai laukia tos dienos, kai galės gyvai apkabinti savo artimuosius, o mes šią viltį kiek tik galėdami stipriname“, – šypsosi Irena Staliorienė, Dotnuvos slaugos namų direktorė. Įstaigai, globojančiai beveik pusę šimto senolių, ji vadovauja vienerius metus – beveik tiek laiko, kiek tęsiasi koronaviruso pandemija.

Apie gyvenimo pamokas

 Į Dotnuvos slaugos namus atsinešėte vertingos darbo patirties, bet tikriausiai praėję metai buvo lyg nauja gyvenimo mokykla?

– Daugiau kaip 25 metų vadovaujančio darbo patirties jau yra nemažas žinių lagaminas, tačiau dirbti į biudžetinę įstaigą atėjau pirmą kartą. Sakoma, jei dar gali pasakyti, kad pirmą kartą, tai nesensti (šypsosi – aut. past.). Teko susipažinti su įstaigos valdymu, atskaitomybe ir kitais reikalavimais biudžetinėms įstaigoms.

 Su kokia įstaigos vizija atėjote dirbti, kokių tikslų turėjote? Kaip šie metai viziją koregavo?

– Dotnuvos slaugos namuose teko lankytis ne kartą dirbant ankstesniame darbe, tad bendrą supratimą turėjau. Atėjau dirbti į įstaigą, kurioje darbo kolektyvas yra ilgametis ir moteriškas. Žmonės, laukdami naujo vadovo atėjimo, taip pat buvo nežinioje, svarstė, kaip bus: ar jų neatleis, ar kolektyvas taps draugiškesnis, ar susiskaldys ir panašiai. Jausmus, kaip priims kolektyvas, ar galėsime siekti drauge bendrų tikslų, užtikrindami gyventojų gyvenimo kokybę ir kolektyvo vienybę, draugiškumą, išgyvenau ir aš.

Mano turėta vizija – vadovaujantis pažangai svarbiomis vertybėmis, tokiomis kaip atvirumas kito požiūriui, tik pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, kūrybingumui, atsakomybei už savo veiksmus, aktyviam rūpinimuisi gyventojų gyvenimo kokybės gerove, darbo kolektyvo vienijimu, išgirstant juos – padėjo pagrindus sėkmingai išgyventi šiuos mano pirmuosius metus šioje įstaigoje, pandemijos metus.

Atėjau dirbti, tikėdamasi turėti vieningą kolektyvą, kad gyventojams paslaugos būtų teikiamos su meile, kad darbuotojas nebijodamas užeitų su savo mintimis, pasiūlymais. Prisipažinsiu, jaudulio buvo. Pradžioje susipažinau su kiekvienu darbuotoju, kalbėjomės apie darbą, apie jų lūkesčius, ką galima padaryti geriau, negu buvo, pasakiau, kad mano kabineto durys visada jiems atviros. Ir vis galvojau, kaip reikės įsiminti jų vardus, gyventojų vardus, charakterius (šypsosi).

Šie pandemijos metai tiesiog sustiprino viziją ir padėjo sėkmingai išgyventi. Nauji potyriai paruošė mus gyventi kitaip, negu gyvenome.

Slaugos namų direktorė Irena Staliorienė (pirma iš kairės) negaili gerų žodžių kolektyvui, kurio susitelkimas ir žinios padeda įveikti pandemijos iššūkius. (Dotnuvos slaugos namų nuotr.)

 Po poros savaičių užklupo COVID-19 pandemija. Kaip sekėsi susidoroti su šiuo iššūkiu, kaip jaučiasi slaugos namų bendruomenė dabar?

– Atėjau dirbti 2020 m. vasario 19 dieną, o vasario 27 dieną buvo paskelbta ekstremali situacija, kalnai gaunamos dokumentacijos, užduočių sudarymas, visų akyse klausimai: kas bus, kaip reikės išgyventi, karantinas, lankymas draudžiamas… Viskas nauja, bet įveikiama. Tai – viso kolektyvo nuopelnas.

Esant tokiam darbščiam kolektyvui, nėra neįveikiamų darbų net ir ekstremalioje situacijoje. Dėmesys, susiklausymas, žinių bagažas, pagarba vienas kitam, tikėjimas tuo, ką darome – visa tai padėjo mums išgyventi  naujomis darbo sąlygomis.

Susirgimų koronavirusu turėjome tik pavienių, dauguma buvo besimptomiai atvejai. Sirgo 8 darbuotojai ir 2 gyventojai, netekčių neturėjome. Šiuo metu gyventojai ir darbuotojai yra paskiepyti vakcina nuo COVID–19. Antrosios vakcinos dozės sulaukėme prieš kelias dienas, vasario 4-ąją. Prieš pirmą skiepijimą buvo atlikti antikūnų testai, laukiame pakartotino antikūnų testavimo. Įstaigoje geranoriškai skiepijosi visi, išskyrus tuos, kurie turi antikūnų, jie taip pat pageidauja skiepo. Labai tuo džiaugiamės ir esame tikri, kad taip saugome save ir kitus.

Į darbą – su meile

 Kokį vadovavimo stilių turite, koks, remiantis patirtimi, yra veiksmingas sėkmingam kolektyvo darbui?

– J. V. Gėtė yra pasakęs: „Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla.“

Įstaiga yra žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai ir bendri tikslai, grupė. Toks yra ir Dotnuvos slaugos namų kolektyvas. Man atrodo, kad santykiai su kolektyvu  yra puikūs.  Reiktų jų pačių paklausti (šypsosi). Darbuotojai, manau, jau priprato prie mano asmenybės, vadovavimo stiliaus, visada tariamės ir randame geriausią sprendimą. Darbe reikalauju vieno – darbą atlikti laiku ir kokybiškai. Dirbti ne žodžiais, bet darbais. Jei kažko nežinai, reikia taip ir sakyti: nežinau, suklydau. Juk nežinoti ir klysti – žmogiška.  Melo žodeliai darbe nepriimtini. Tiesa ir turi likti tiesa.

Man svarbi darbuotojo nuomonė, aš juk taip pat galiu klysti.

Darbuotojai yra labai kūrybingi rengiant maisto, puokščių parodas ir puošiant erdves šventėms. Kiek daug gražių renginių esame paruošę gyventojams, net širdis dainuoja!

Pandemijos metai nenutraukė darbuotojų tobulinimosi proceso, 82 proc. įstaigos darbuotojų dalyvavo mokymuose, seminaruose. O kolektyvo ryšius stiprinome ir keliaudami: surengėme dvi keliones, po Šakių apylinkes ir į Nidą. Turėjome dar daug gražių sumanymų, tačiau esama situacija privertė juos auginti (šypsosi).

Norint sėkmingai vadovauti, darbą reikia atlikti su meile, išspaudžiant iš savęs maksimumą. Jei darbas „veža“, tai darbo vežimas visada bus pilnas idėjų.

 Stebint jūsų įstaigos paskyrą socialiniame tinkle, atrodo, kad taip ir yra – gyvenate labai aktyviai, esate šiuolaikiška įstaiga, o pandemija nesutrukdė tenkinti dvasinių gyventojų poreikių?

– Pandemija daug mūsų planų nusinešė pavėjui… Tačiau mes sugebėjome išnaudoti karantininio laiko pertrauką ir dabar neleidžiame liūdėti mūsų gyventojams. Norėjosi jiems suteikti kuo daugiau dvasinio peno. Įstaigoje gyvena 47 gyventojai: 33 moterys ir 14 vyrų. Vidutinis gyventojų amžius – 80 metų.

Siekiant skatinti ir palaikyti žmonių, turinčių negalią, socialinį dalyvavimą, įstaigoje organizuojami kultūriniai renginiai, minėjimai, gyventojų varžytuvės (boulingo turnyras, krepšinio žaidimas „Minusas“ „Helpongas“, „Petankė“, viktorinos), išvykos. Žinoma, jų buvo mažiau dėl esamos epidemiologinės situacijos. Dėl karantino Motinos ir Tėvo dienos paminėjimai, kalėdiniai sveikinimai vyko kontaktuojant su gyventojų artimaisiais pasitelkus informacines technologines priemones. Rengėme išvykas gyventojams į Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapiją, AB „Lifosa“ fosfogipso kalnus, sodybą „Molinė saulėgrąža“ Radviliškio rajone, Renatos ir Rolando Meleškų alpakų ūkį Panevėžio rajone.

Daug planų pavėjui nusinešė pandemija, bet renginių ir užimtumo gyventojams netrūksta. (Dotnuvos slaugos namų archyvo nuotr.)

 Kokias tradicijas puoselėjate ir kuriate naujai?

– Pačioje 2020 metų pradžioje, iki ekstremalios situacijos paskelbimo, mūsų įstaigoje koncertavo Kėdainių senjorų kolektyvas „Sidabrinė gija“ (vadovas Vytautas Piepalius), apsilankė Kauno arkivyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius ir Dotnuvos klebonas Gražvydas Geresionis, paminėjome Užgavėnes, lankėsi Dotnuvos pagrindinės mokyklos mokiniai ir administracija su Užgavėnių programa ir vaišėmis.

Vasarą vėl galėjome rengti šventes: Vandų, Onų ir Petrų vardo dienų minėjimą, kurio metu koncertavo  Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus vokalinė-instrumentinė grupė, vadovaujama Kazimiero Kuprio, šventę „Gėlėta, skrybėlėta vasara“, kurios metu koncertavo Truskavos kultūros centro moterų ansamblis „Verdenė ir Kęstutis“, Žolines, kurių metu koncertavo folkloro ansamblis „Kalnaberžiai“, svečiuose buvo Dotnuvos klebonas Gražvydas Geresionis.

Spalio 1 dieną minėjome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, gyventojams koncertavo Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriaus vokalinis ansamblis „Forte“.

O kokią turėjome kalėdinę šventinę fotosesiją! Viską dekoravome ir fotografavome savo jėgomis, o mūsų senjorai buvo pakylėti, tiesiog švytėjo. Gera matyti, kai džiaugiasi gyventojų širdys ir mums viskas grįžta su kaupu. Išlauksime pandemijos pabaigos ir vėl gyventojai gyvens aktyvų gyvenimą. Mes jiems prižadame, o pažadus reikia vykdyti (šypsosi).

Stiprūs bendrystėje

– Kaip dabar karantiną išgyvena globotiniai, kaip pakeliate jų nuotaiką?

– Mūsų gyventojai puikiai supranta, kad tai pasaulinė pandemija ir turime išlaukti. Stengiamės kaip įmanoma neleisti jiems liūdėti. Kalėdoms buvome suorganizavę sveikinimų siuntimą per paštą. Oi, kokia gausybė laiškų užplūdo mūsų gyventojus! Ne vienam suvirpino širdelę. Džiaugiamės, kad prie sveikinimų prisidėjo Dotnuvos pagrindinė mokykla, Kėdainių šviesioji gimnazija, Juozo Paukštelio progimnazija…

Su artimaisiais gyventojai gali kalbėtis vaizdo skambučiu – tam yra sukurta programėlė. Be to, stengiamės sukurti jaukią atmosferą: koridoriuose yra akvariumai, prie kurių laiką leidžia gyventojai, skamba muzika… Gyventojai turi galimybę virtualiai žiūrėti pasirodymus iš Delfinų muziejaus. O jau netrukus mūsų namuose apsigyvens meilus katinėlis Micius.

„Stengiamės, kiek įmanydami, neleisti gyventojams liūdėti“, – sako I. Staliorienė. (Dotnuvos slaugos namų archyvo nuotr.)

Tvarkant slaugos namų aplinką buvo nutiestas takas, kuriuo gyventojai galės vaikščioti aplink pastatą, įrengti gėlynai, kambariuose iš pietinės pusės įrengti kondicionieriai, pasirūpinta keliomis naujomis funkcinėmis lovomis. Nupirkome masažinį krėslą ir limfodrenažinį aparatą, kuriais galės naudotis gyventojai ir darbuotojai.

Turime rėmėjų, kurie suteikė paramą, tai gana nemažas indėlis į mūsų gerovę, ačiū jiems už jų gerumą ir didelę širdį. Džiaugiamės bendryste su Dotnuvos klebonu Gražvydu Geresioniu. Darome viską, kad gyventojų širdys būtų laimingos, bet to nepakanka, senoliai laukia tos dienos, kai galės gyvai apkabinti savo artimuosius.

Esu optimistė ir žinau, kad jei negaliu kažko pakeisti, tai privalau išlaukti. Juk po nakties visada išaušta rytas, dovanodamas mums naują dieną.

 Ko palinkėtumėte savo kolektyvui, globotiniams, kolegoms kitose socialinės globos įstaigose?

 Visų pirma, savo kolektyvui noriu tarti nuoširdų „ačiū“ už bendrus darbo metus, gyventojams palinkėti išlikti sveikiems ir kaupti jėgas šiltiems apsikabinimams su artimaisiais, ačiū visiems, kurie bent dalele prisilietė ir kurie prisilies prie mūsų gyvenimo gerovės. Kolegoms linkiu išlaukti pandemijos pabaigos, kurti sparnuotas svajones ir jas paleisti į gyvenimą. Dovanokime vienas kitam dėmesį, supratimą, atjautos žodį, šypseną, sėkime gerumo sėklas, kurios užaugs į žydinčius gėlynus. 

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Yra tik du būdai gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.“ Mes renkamės tą gyvenimą, kur viskas yra stebuklas.

Galerija

Šaltinis: Kėdainių mugė